Kviečiame Muziejų naktį aplankyti Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galeriją. Abiejose galerijos erdvėse Jūsų lauks ukrainiečių menininkų kūriniai.
Gegužės 18 d. 18.30 val. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaroma paroda „Keramika pro mikroskopą“, kurioje pristatomi to paties pavadinimo projekto, sujungusio meną ir mokslą, eksperimentai ir jo dalyvių sukurti keramikos darbai.
Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“ Radvilų rūmų dailės muziejuje
Partenono merginų eisena ne šiaip atremta į sieną – ji veda į Dainiaus Liškevičiaus „Obsesijas“. Šalia ant sienos užrašytas Radvilos Našlaitėlio pasakojimas: audra, laivą blaško ne tik bangos, bet ir vaiduokliai; jis liepia išmesti septynias dėžes su mumijomis – tada viskas nurims. Išvadas darykite patys. Bet geriau praeities nejudinkit, nes šmėklos gali keršyti. O jų – daug. Kai kurioms jau penki tūkstančiai metų.
Brangakmeniais išpuošti drabužiai ir papuošalai, meno šedevrai, kuriuos kūrė tokie pasaulio genijai, kaip Leonardas da Vinčis ar Mikelandželas, šviesos nutvieksti prabangūs rūmai – visa tai grožio, išminties, mokslo ir meno dermės epocha – Renesansas.
Gegužės 20–24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas jau aštuntą kartą organizuoja tradicinį meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Filmas „Draugų lažybos“, diskusija apie UNESCO paveldą, fotomenininko Romualdo Požerskio paroda, kūrybinės dirbtuvės, koncertas ir atviros universiteto durys – tai tik dalis beveik savaitę truksiančių renginių, kurių nepraleisti kviečiami moksleiviai, studentai, menu besidomintys miestiečiai ir kultūros profesionalai.
Gegužės 15 d. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ yra atidaroma po įvairias Lietuvos vietas keliausianti fotografijų paroda „Two plus Two“. Parodoje yra pristatomos lietuvių fotografų Sauliaus Paukščio ir Mariaus Jovaišos bei taivaniečių fotografų Pan Chin Jui ir Yang Che-Yi darbai.
Apie choreografą Jurijų Smoriginą
„Šventa vieta tuščia nebūna“, – taip kartais galvoja žmonės, susidūrę su įvairiomis permainomis, pradedant sutarta rotacija ir baigiant taip laukiamais rinkimais, tikėdamiesi žadamų pokyčių. Gyvenimas įrodo, kad kartais tos „šventos vietos“ užimamos ir be rotacijų, rinkimų ar kitų žaidimų. Tiesa, ne visada pateisinamų. Kadaise buvome taip auklėjami, kad imtis kokių nors idėjų įgyvendinimo galėjome tik sulaukę savo eilės tarp daugybės norinčiųjų ar tik svajojančiųjų. Tačiau keičiasi ne tik klimatas, pasaulis – keičiasi ir žmonės bei jų kartos. Tad nieko nuostabaus, kad pasikeitė ne tik choreografijos meno atlikėjai, bet ir to meno kūrėjai.