7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

Iš patirčių saugyklos

Spektaklis „Lengvi dalykai“ festivalyje „Sirenos“

Spalio 1 d. „Menų spaustuvėje“ parodytas į „Sirenų“ festivalio programą įtrauktas Olštyno miesto Stefano Jaraczo teatro spektaklis „Lengvi dalykai“, kurį režisavo Anna Karasińska, išties nesudėtingas. Režisierė pati parašė tekstą, sukurdama ne dramą, o šmaikštų pasakojimą apie dvi skirtingų kartų aktores, kurias vaidina Milena Gauer ir Irena Telesz-Burczyk. Spektaklyje daug kalbama, o kalbant pasigirsta ir įdomesnių pamąstymų.

Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk ir Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Telesz-Burczyk spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Milena Gauer spektaklyje „Lengvi dalykai“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Pamiršti mirtį juodą

Carlo Orffo „Carmina Burana“ Klaipėdos elinge

Stygos, verkit ir pritarkit, aimanuojant man skausme, nes narsieji, nes drąsieji žūsta laimės žaidime. (Išvertė Birutė Pūkelevičiūtė)

 

Meno kūrinių suvokimui mastelis kartais turi lemiamą reikšmę. Nebylios gigantiškos formos skulptūros, dideli darbai ant drobės, neišplėtojantys tapybinės kalbos, masėms skirti didžiuliai renginiai palieka tuštumą žmonių širdyse.

Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Subjektyvumas, virstantis objektyvumu

Audronės Girdzijauskaitės knyga „Kovido meto užrašai“

Teatrologė, teatro istorikė ir kritikė, rašytoja Audronė Girdzijauskaitė, mano požiūriu, – viena įdomiausių asmenybių, rašančių apie teatrą. Ji tokia buvo visais laikais, tokia yra ir šiandien: nors tekstai susitraukė iki mažų apžvalgų, jos „kietos“, raiškios, tam tikro humoro nestokojančios mintys visada vilioja būti perskaitytos. Rašydama autorė įprasmina ne tik savo gyvenimą, sociokultūrinę aplinką reflektuoja pasitelkdama išmintį, kuri pasižymi aštriu, kritiniu mąstymu ir profesionalumu. Įvairiais gyvenimo periodais Girdzijauskaitės dėmesys buvo sutelktas į skirtingas temas, skirtingų teatro sričių analizę. Polifoninis autorės mąstymas suformavo profesionalios lietuvių teatrologijos pagrindus.

Audronė Girdzijauskaitė. A. Jacovskytės nuotr.
Audronė Girdzijauskaitė. A. Jacovskytės nuotr.
Knygos „Kovido meto užrašai“ viršelis (dailininkė Deimantė Rybakovienė)
Knygos „Kovido meto užrašai“ viršelis (dailininkė Deimantė Rybakovienė)
Audronė Girdzijauskaitė. Straipsnio autorės nuotr.
Audronė Girdzijauskaitė. Straipsnio autorės nuotr.
Eglė Švedkauskaitė spektaklio „Fossilia“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Švedkauskaitė spektaklio „Fossilia“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Ginčas su racionalizmu

Rolando Kazlo spektaklis „1892 metų progreso idėja“

Seniai, labai seniai, ką tik po pasaulio sutvėrimo ir žmonių iš Rojaus išvijimo, kad išvytieji galėtų greičiau nusinešdinti iš vieno galo į kitą, 1892 metais, Kaune, bėgiais pradėjo riedėti iki tol Lietuvoje neregėtas transportas, arklių traukiamas vagonas ant bėgių – arklinis tramvajus, liaudiškai vadinamas „konke“. 

Rolandas Kazlas ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Audronis Rūkas spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Audronis Rūkas spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Artūras Sužiedėlis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Artūras Sužiedėlis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Taura Kvietinskaitė spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Taura Kvietinskaitė spektaklyje „1892 metų progreso idėja“. Organizatorių nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Meninės išmonės triumfas

Gintaro Varno „Juditos triumfas“

Sausio 13, 14 ir 15 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras kartu su teatru „Utopia“ pristatė Antonio Vivaldi oratoriją „Juditos triumfas“, kurios pirmoji premjera įvyko dar 2014 m. lapkričio 26 d. Vilniaus senajame teatre (tuomet Lietuvos rusų dramos teatras). Po tais pačiais metais kovo mėnesį įvykdytos Krymo okupacijos vienintelis Gintaras Varnas meniniu kūriniu reflektavo akivaizdžią Putino Rusijos invaziją į svetimas žemes. Tąkart dar atviriau nei šiandien turėjo išriedėti Putino galva, tik ji liko užrakinta grimo kambaryje, užkišus spyną degtukais. Žiniasklaida ir autorių teisių saugotojai švelniai aprašė šį nejuokingą detektyvą, nors įtampa buvo didelė.

Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė spektaklyje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 15  >>> Archyvas