Alice Winocour apie „Proksimą“
„Kino pavasaris“ keliasi į internetą – dalį šių metų programos filmų bus galima pamatyti namie. Tarp jų ir festivalio atidarymo filmą – režisierės Alice Winocour „Proksimą“ („Proxima“, Prancūzija, Vokietija, 2019). Tai pasakojimas apie moterį astronautę Sarą (Eva Green), kuri 2030-aisiais rengiasi keliauti į Marsą. Į šią misiją atrinkti trys – amerikietis Maikas (Matt Dillon), rusas Antonas (Aleksej Fatejev) ir prancūzė Sara, kuri visą gyvenimą svajojo apie kosmosą. Sara išsiskyrusi, augina dukterį Stelą ir turi katę Laiką. Išsiskyrimas bus ilgas, ir Sarai sunkiausia paaiškinti dukteriai, kodėl toks svarbus yra jos darbas. Kritikai filmą jau spėjo pavadinti feministine kosmoso drama, nors ne vienas įžvelgė ir Andrejaus Tarkovskio „Soliario“ įtaką. Dalis „Proksimos“ kurta Rusijoje – kosmonautų rengimo centre netoli Maskvos, dalis – Baikonūro kosmodrome Kazachstane. Pateikiame pokalbių su režisiere, išspausdintų lenkų ir rusų spaudoje, fragmentus.
Ketvirtadienį bus atidarytas 70-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis. Vieną iš trijų svarbiausių ir didžiausių Europos kino festivalių šiemet rengė nauji vadovai – programos direktorius Carlo Chatrianas (vadovavęs Lokarno kino festivaliui) ir vykdomoji direktorė Mariette Rissenbeek, kuri anksčiau užsiėmė vokiečių kino sklaida. Ar jiems pavyks atnaujinti Berlinalę, matyt, paaiškės jau netrukus.
Kviečia „Žiemos ekranai“
Sausio 23 d. jau penkioliktą kartą prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Jį sudaro pagrindinė, retrospektyvinė ir jauniesiems žiūrovams skirta programos. Pagrindinėje, kuri pavadinta „Dabarties laiko beieškant“, bus parodyta penkiolika pastarųjų metų prancūzų filmų, retrospektyvinę programą „Atsitiktinumai ir sutapimai“ sudaro dešimt kino klasikos kūrinių, jauniesiems žiūrovams siūloma trumpo metražo animacinių filmų programa bei Marco Borealio ir Thibaut Chatelio animacinis filmas „Mano mamytė Amerikoje, ji sutiko Bufalo Bilą“ („Ma maman est en Amerique, ella a rencontre Buffalo Bill“, 2013).
Ko laukti 2020-aisiais?
Holivudas šiemet vėl žada daug filmų tęsinių bei komiksų ekranizacijų. Europos kine ryškesnių permainų taip pat nematyti, bet akivaizdu, kad bus daug filmų apie stiprias moteris. Matyt, neatsitiktinai astrologai sako, kad šiemet prasidės perėjimas iš patriarchato į matriarchatą. Bent jau Holivudas, ko gero, pradeda tuo tikėti. Būsimame repertuare galima rasti ir filmų, kurie jau dabar žadina smalsumą. Žinoma, dalis vertingesnių, kaip visada, atsidurs tik kino festivalių programose.
Pagal užsienio žiniaasklaidą
Mirė Anna Karina
Šeštadienį Paryžiuje mirė prancūzų Naujosios bangos legenda Anna Karina. Ji suvaidino per 80 vaidmenų kine ir serialuose, įrašė kelias plokšteles, režisavo filmus, rašė scenarijus ir romanus. Paskutiniais metais ji sirgo vėžiu.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį Berlyne vyko 32-oji Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Geriausiu 2019 m. Europos filmu daugiau nei 3,6 tūkstančių balsavusiųjų išrinko Yorgoso Lanthimoso filmą „Favoritė“ (D. Britanija, Airija). Šis filmas pelnė daugiausia apdovanojimų: buvo išrinktas geriausia Europos komedija, Lanthimosas pripažintas geriausiu režiseriumi, Olivia Colman – geriausia aktore, apdovanoti filmo operatorius Robbie Ryanas, montuotojas Yorgosas Mavropsaridis, kostiumų dailininkė Sandy Powell, grimuotoja Nadia Stacey.
Lapkričio 26–27 d. Strasbūre, vykstant Europos Parlamento sesijai, buvo įteiktas kasmetis LUX kino prizas bei surengtas specialus LUX kino seminaras šios srities žurnalistams. Vienas iš šio renginio akcentų – pernykščio Sacharovo premijos laureato kino režisieriaus Olego Sencovo dalyvavimas seminare.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Išrinkti geriausi moterų režisierių sukurti filmai
„BBC Culture“ apklausė 368 ekspertus iš 84 šalių ir išrinko šimtą geriausių moterų režisierių filmų. Pirmoje vietoje atsidūrė australų režisierės Jane Campion filmas „Fortepijonas“ („The Piano“, 1993). Antroje – prancūzės Agnès Varda „Kleo nuo 5 iki 7“ („Cléo from 5 to 7“, 1962), trečioje – belgės Chantal Akerman „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975), ketvirtoje – prancūzės Claire Denis „Gražus darbas“ („Beau travail“, 1999), penktoje – amerikietės Sofios Coppolos „Pasiklydę vertime“ („Lost in Translation“, 2003). Tarp šimto filmų – ir keli kino kūrėjų iš Vidurio bei Rytų Europos vardai: šeštoje vietoje – čekės Veros Chytilovos filmas „Saulutės“ („Sedmikrasky“, 1966), vienuoliktoje – SSRS kūrusios Larisos Šepitko „Pakilimas“ („Voschoždenije“, 1977), 48-oje – Kiros Muratovos „Asteninis sindromas“ („Asteničeskij sindrom“, 1988), kitas šios režisierės filmas „Ilgas atsisveikinimas“ („Dolgoje proščanije“, 1971) atsidūrė 59 vietoje. Lenkės Agnieszkos Holland „Europa, Europa“ (1980) yra 72-oje, už jos iškart eina vengrės Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ („Testről és lélekről“, 2017), kitos vengrės Mártos Mészáros „Įvaikinimas“ („Örökbefogadás“, 1975) užėmė 98 vietą. Dažniausiai minimas Agnès Varda vardas – sąraše šeši režisierės filmai.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Paskelbtas pirmasis arabų kritikų premijos laureatas
Šeštadienį Kaire paskelbtas pirmasis arabų kritikų premijos, skiriamos europietiškam filmui, laureatas. Šią premiją įsteigė Europos kiną pasaulyje platinanti organizacija FFP (European Film Promotion) ir Arabų kino centras (Arab Cinema Center, ACC). 42 kino kritikai iš 13 arabų šalių laureatu išrinko Teonos Strugar Mitevskos filmą „Dievas yra, jos vardas Petrunija“. Jis išrinktas iš 24 filmų, kuriuos pristatė Europos nacionalinio kino institucijos. Jo premjera įvyko šiemet Berlyno kino festivalyje, šį savaitgalį filmą bus galima pamatyti ir Lietuvoje vyksiančio festivalio LUX programoje.
Paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai
Sevilijoje vykusiame kino festivalyje tradiciškai paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Dabar daugiau nei trys su puse tūkstančio Akademijos narių balsuos, ką apdovanoti per 32-ąją apdovanojimų ceremoniją, kuri vyks gruodžio 7 d. Berlyne.