Kronika

Rengėjų inf.

Vilniaus dailės akademijoje įvyko kasmetinė jaunųjų dailininkų apdovanojimo ceremonija ir atidaryta tapybos kūrinių paroda. Šiemet jos tema – „Viskas keičiasi?“. Iki gegužės 29 d. veiksiančioje parodoje pristatomi jaunųjų kūrėjų darbai, kuriuose – skirtingos kintančio pasaulio interpretacijos.

LFS inf.

Šį šeštadienį, gegužės 11 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko dvidešimt trečiojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojų apdovanojimai. Šiemet „Auksiniai kadrai“ buvo įteikti aštuoniems fotografams: Rokui Teniui, Vytautui Butkui, Sauliui Žiūrai, Arvydui Gudai, Tadui Kazakevičiui, Kęstučiui Vanagui, Eimantui Geniui bei Vidmantui Balkūnui. Be to, tradiciškai, iš visų į metraštį bei parodą patekusių nuotraukų konkurso dalyviai patys išrinko jiems labiausiai patikusį kadrą, kurio autoriui - Sauliui Žiūrai atiteko „Kolegų prizas“.

LRKM inf.

Gegužės 9 d. Kaune Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė ir Japonijos Nacionalinio Vakarų meno muziejaus direktorius Masayuki Tanaka pasirašė ketinimų protokolą 2026 metų pavasarį Tokijuje surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą.  

LRS inf.

60-ąjį „Poezijos pavasarį“ Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pasitinka su penkiomis naujomis žinomų poetų knygomis. Jomis prabyla Jurgita Jasponytė, Artūras Valionis, Ramutė Skučaitė, Julius Keleras, o Leonardo Gutausko pirmą kartą publikuotų eilėraščių knygoje autorius į mus pažvelgia jau iš Anapus.

ŠMC inf.

Antrųjų Meno kritikos apdovanojimų organizatoriai – Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija ir skaitmeninis šiuolaikinio meno žurnalas „Artnews.lt“ – kviečia susipažinti su ryškiausiomis praėjusių metų vizualiojo meno kritikos iniciatyvomis bei vardais ir pristato trumpąjį pretendentų į apdovanojimus sąrašą (jis skelbiamas žemiau).

Nuo vasario 14 iki kovo 17 d. tekstų autoriai, leidėjai, redaktoriai, skaitytojai, menininkai, žiūrovai bei klausytojai apdovanojimams nominavo 2023 metų meno kritikos iniciatyvas. Šiemet sulaukta 136 nominantų keturiose apdovanojimų kategorijose: „Trumpoji forma“, „Ilgoji forma“, „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ ir „Metų reiškinys“. Trumpuosius pretendentų sąrašus sudarė ir laureatus atrinks šių metų komisija – meno kritikė Monika Krikštopaitytė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kultūros apžvalgininkė, kino kritikė Monika Gimbutaitė bei praeitų metų apdovanojimų laureatės menininkės Aurelija Maknytė ir Agnė Jokšė.

LKS inf.

Gegužės 9 d. Kompozitorių namuose buvo paskelbti Lietuvos kompozitorių 2023 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai. Išdalintos šešios premijos, kurios atiteko penkiems talentingiems dabarties kūrėjams.

VDA inf.

Čekijos mieste Liberece, buvusio baseino pastate įsikūrusioje galerijoje „Lázně“, iki 2024 m. liepos 28 d. veikia Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo“ (angl. Identity. Escaping the Post-Soviet). Parodoje pristatoma dešimt lietuvių menininkų: Žygimantas Augustinas, Algimantas Kensminas, Tauras Kensminas, Denisas Kolomyckis, Žydrūnas Mirinavičius, Rūta Putramentaitė, Eglė Ridikaitė, Indrė Rybakovaitė, Ieva Skauronė ir Andrej Vasilenko.

LNM inf.

Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, kurioje eksponuojamas itin retas fotografės Paulinos Mongirdaitės portretas. Lankytojai kviečiami sužinoti, kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje? Parodą taip pat lydės įtraukiančių lydimųjų renginių ciklas.

Dalia Musteikytė

Viena žymiausių dabartinės kartos Lietuvos smuikininkių Dalia Dėdinskaitė laimėjo Estijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterės konkursą ir nuo lapkričio gyvens tarp Vilniaus ir Talino. Ten praėjusią savaitę ji jau „pasimatavo“ naujas pareigas ir prisistatė orkestrui bei publikai: koncertavo pilnutėlėje beveik 900 vietų Estijos koncertų salėje.

ETM inf.

Kaip reaguotų visuomenė, jei ardoma Ignalinos atominė elektrinė (AE) staiga būtų pripažinta kultūros paveldo vertybe? Ar į branduolinę pramonę apskritai galima žiūrėti kaip į kultūriškai vertingą objektą? Kas laikytina atominiu paveldu, jei pats branduolinis objektas išardomas? Šie ir kiti klausimai buvo keliami pirmą kartą Lietuvoje organizuotoje viešoje diskusijoje apie branduolinės pramonės paveldą.