Dirigento Mykolo Bukšos (1869–1953) 70-osios mirties metinės
Istorijoje taip susiklostė, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje visi mirę ar gimę 1953-iųjų pirmąją kovo savaitę liko nepastebėti. Kovo 5-ąją mirė sovietų diktatorius, kurio pavardės nesinori minėti. Visą dėmesį sutelkus į jo laidotuves, viskas aplink buvo pamiršta. Taip tyliai kovo 7-ąją mirė Lietuvos operos tėvas, senelis, laivo kapitonas ir kitų garbingų epitetų nusipelnęs dirigentas Mykolas Bukša. 2023-iaisiais nuo maestro mirties sukako 70 metų. Operos ir baleto teatras dirigentui neskyrė spektaklio, neparengė parodos, nemačiau naujos knygos, filmo, radijo laidos ar panašių dalykų. Todėl jaučiu pareigą visuomenei priminti šio didžio žmogaus nuopelnus Lietuvos operai, o nežinantiems pristatyti, kas buvo tas Mykolas Bukša, kurio vardo gatvė Vilniuje yra privačių namų kvartale už Santaros klinikų, o ne miesto centre, kur maestro daugelį metų gyveno.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-mečio jubiliejaus metus palydėjęs koncertas
Kiekvienais metais „7 meno dienos“ kviečia kritikus parašyti trumpą apžvalgą apie praėjusius metus – kas labiausiai įsiminė, nustebino. Gruodžio 17-ąją apsilankęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) supratau, kad vienu ryškiausių 2023-iųjų įvykių galima laikyti LMTA 90-mečiui skirtą baigiamąjį Choro katedros parengtą koncertą įmantriu pavadinimu „Tikrai ketvirtinė = 90?“. Koncerto idėjos autorius bei meno vadovas – profesorius, kompozitorius ir dirigentas Gintautas Venislovas. Dalyvavo LMTA choras (vadovas Venislovas, chormeisteris Linas Balandis), Choro dirigavimo katedros studentai, alumnai, dėstytojai ir koncertmeisteriai Artūras Anusauskas (klavišiniai), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Vytautas Labutis (saksofonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Rokas Podelis (baritoninis saksofonas). Koncerto anonse buvo klausiama, kokiu ritmu nuskambėjo metai, žadama, kad bus gausu simbolių, ženklų, netgi kosminių muzikos, šviesos ir erdvės sąskambių, „Gintauto Venislovo kruopščiai ir konceptualiai sudėliota programa virs muzikos ir šviesos spektakliu“.
Pokalbis su kompozitore ir atlikėja Jūra Elena Šedyte
Kompozitorės, vokalistės, improvizatorės Jūros Elenos Šedytės vardas dažnai matomas įvairių festivalių programose. Kūrėjos siekis „suprasti, kaip muzika paveikia žmogų“ tampa jos išskirtinumo paraiška.
Aktorių Rytį Gustaitį (1950–2013) prisimenant
Lapkričio 28-ąją sukanka lygiai dešimt metų, kai mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Rytis Gustaitis. 1950 m. jis gimė Kaune, šeimai anksti persikėlus į Vilnių, mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje, baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatro fakultetą ir įgijo aktorinio meistriškumo specialybę (kurso vadovė Irena Vaišytė).
Dirigento Algimanto Kalinausko 100-osioms gimimo metinėms
Pokario Lietuvoje žibėjęs Lietuvos dirigentas, muzikologas, smuikininkas bei pedagogas Algimantas Kalinauskas (1923–2010) liko mįslinga asmenybė. Muzikos pasaulyje jis labiausiai žinomas kaip dirigentas, tačiau dabar retai prisimenamas. Kai kurie tvirtina, kad jis buvo talentingesnis net už muzikos magą Joną Aleksą, tačiau gyvų liudininkų beveik nelikę. Tragiško likimo žmogus, kažkada netekęs darbo Operos ir baleto teatre, nepailso žavėti aplinkinių savo straipsniais, recenzijomis bei pedagogine veikla. Šįmet minime Kalinausko 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras lapkričio 15 d. dirigento atminimui paskyrė naujausią savo premjerą – operą „Aida“.
Operos solistės Irenos Ylienės (1923–2016) šimtmečiui
Bėgantis laikas negailestingai pasiglemžia iškilius žmones, kurie per savo gyvenimą pasiekia itin daug, tačiau anksčiau ar vėliau būna pamiršti. Šių eilučių autoriui, muzikos istorijos bei asmenybių tyrinėtojui, itin svarbu, kad toks „pamirštųjų“ likimas neištiktų mūsų operos artistų.
Įspūdžiai iš LVSO vasaros festivalio koncerto
Birželio 10-osios vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, pakvietė į antrąjį jau keturiolikto vasaros festivalio koncertą – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantatą „Afroditės triumfas“, kurioje pasirodė solistai Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Karolis Kašiuba (tenoras), Vladimiras Prudnikovas (bosas) bei Kauno valstybinis choras (vadovas Robertas Šervenikas).
Keletas įspūdžių iš Klaipėdos festivalio
Rugpjūčio 1–7 dienomis Klaipėdos elinge vyko jau antras Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) organizuojamas Klaipėdos festivalis, pakeitęs 1998–2020 m. rengtą „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“. Festivalis pradėtas rugpjūčio 1-ąją įvykusia Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera (renginys skirtas Klaipėdos miesto 770 metų jubiliejui), o rugpjūčio 5 ir 6 dienomis Klaipėdos elinge publika mėgavosi festivalio vizitine kortele – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, rodyta paskutinį kartą. Šis pastatymas, apie kurį ne kartą rašyta ir šio laikraščio puslapiuose, šiemet sulaukė itin daug gerbėjų iš įvairių šalių – Latvijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Čekijos, Izraelio ir netgi Panamos, Kataro ir Taivano! Pasaulyje veikia daug Wagnerio operų gerbėjų klubų. Jų nariai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Juos labai sudomino KVMT „Skrajojantis olandas“, transliuotas „OperaVision“ platformoje, tad šiemet kai kurie nusprendė tai pamatyti gyvai.
Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
2022-uosius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitiko iškilmingai – vasario 25, 26 ir 27 d. Žvejų kultūros rūmuose (teatro pastatas vis dar rekonstruojamas) pristatė pirmąją šių metų premjerą, Lietuvoje retai statomą čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko operą „Undinė“. Tai priešpaskutinė ir populiariausia iš dešimties kompozitoriaus sukurtų operų.
Operos solistės Olgos Peretyatko ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro koncertas
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini, prieš keletą metų pradėjęs eiti šias pareigas, žiniasklaidai pateikė nemažai planų, kurių didžioji dalis jau įgyvendinta. Vienas iš jų – bel canto meno pažinimas. 2017-ųjų vasarą Vilniaus festivalyje maestro pristatė Vincenzo Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“, po metų dirigavo Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėją“, 2020-aisiais išvydome Gaetano Donizetti veikalą „Ana Bolena“.