Nauji filmai – „Prezidentas“
Na kodėl net einant ketvirtajam nepriklausomybės dešimtmečiui vis dar turime apsimesti, kad vien aukštas valstybinis postas padaro žmogų kažkuo įdomų arba kad nepakeliamai nuobodus dviejų valandų jo šlovinimas yra išsamus ir visapusiškas portretas, o ne propaganda? Greičiausiai todėl, kad keliaklupsčiavimas autoritetui ir oficialiam konsensusui – bei lėkštas viską į juoda–balta redukuojantis mąstymas – nėra išskirtinai sovietmečio savybė, o šauniai gyvuoja net ir tariamai laisvose visuomenėse.
Nauji filmai – „Tikslas – įvartis“
Filmams kartais pakenkia pernelyg dideli lūkesčiai, dėl kurių juos pamačius galima reakcija dažnai būna „tikėjausi daugiau“ (man atrodo, kad nuo to nukentėjo, pavyzdžiui, Alfonso Cuaróno „Gravitacija“ ar Damieno Chazelle’o „Kalifornijos svajos“). Arba priešingai – ribotų ambicijų, „nedidelis“ filmas maloniai nustebina, nes tiesiog nieko nelauki.