Skambiai prasiveržęs

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje spalio 24–27 d. vyko III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas, sulaukęs daug įvairių pasaulio šalių atstovų dėmesio. Pirmasis tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas surengtas 1990 m., antrasis – 1994 metais. Įvairios priežastys lėmė, kad pirmųjų konkursų iniciatyva nutrūko net keliems dešimtmečiams, bet ypač džiugu, kad šis dirigentų konkursas atgimė atkurtos Lietuvos 100-mečio išvakarėse ir vėl įvyko daugiau nei po dvidešimties metų pertraukos. Beje, per šį laikotarpį, nuo 2004 m., LMTA Vargonų ir klavesino katedra keletą kartų rengė J. Naujalio vardu pavadintą jaunųjų vargonininkų konkursą. Choro dirigavimo katedra savo ruožtu konkurso idėją gvildeno seniai, kol galiausiai nutarta sumanymą įgyvendinti. Visą konkurso struktūrą bei eigą sudėliojo prof. Povilas Gylys, siūlydamas konkursą ir toliau vadinti Juozo Naujalio garbei, nes jo asmenybė choriniame gyvenime, ir ne tik, yra nepaprastai reikšminga. J. Naujalis – kompozitorius romantikas, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas, vienas profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų bei pirmosios Lietuvos dainų šventės 1924 m. rengėjas ir dirigentas, atsidavęs tikslingam Lietuvos muzikinės kultūros puoselėjimui ir jaunųjų menininkų ugdymui.

III tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso Vilniuje kvietimas sulaukė didelio įvairių pasaulio šalių chorvedžių dėmesio. Dalyvauti pretendavo net 34 jaunieji dirigentai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Nyderlandų, Austrijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Slovėnijos, Vengrijos, Pietų Korėjos, Tailando, Japonijos. Buvo atrinkta 18 dalyvių iš dešimties šalių: Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Nyderlandų, Austrijos, Slovėnijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Šveicarijos.

Dalyvius vertino tarptautinis žiuri, profesionalūs chorvedžiai ir pedagogai: pirmininkė prof. Inessa Bodyako (Baltarusija, Minsko muzikos akademija), prof. Romanas Vanagas (Latvijos Jāzepo Vytuolio muzikos akademija), prof. Antsas Sootsas (Estijos muzikos ir teatro akademija), prof. Povilas Gylys (LMTA) ir doc. Dainius Puišys (LMTA), sekretorius Rolandas Aidukas. Konkurso prizinis fondas – beveik 4000 eurų. Pirmosios vietos laimėtojui buvo skirta 1500 eurų premija, antrosios vietos – 1000 eurų, trečiosios – 700 eurų. Taip pat buvo skirtos dvi diplomantų premijos po 200 eurų ir specialus prizas už lietuvių autoriaus kūrinio interpretaciją – 300 eurų.

Dirigentai varžėsi trijuose turuose, o finalinis trečiasis spalio 27 d. vyko Šv. Kotrynos bažnyčioje. Turų metu konkurso dalyviai turėjo galimybę repetuoti su trimis skirtingais kolektyvais: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišriu choru (vadovai doc. Dainius Puišys, doc. Gintautas Venislovas, prof. Jurijus Kalcas), choru „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas).

Finaliniam etapui iš 18 dalyvių, kurie varžėsi pirmuose dviejuose turuose, buvo atrinkti 6: Jurģis Cābulis (Latvija), Krista Audere (Latvija, Nyderlandai), Mantvydas Drūlia (Lietuva), Linas Balandis (Lietuva), Łukaszas Hermanowiczius (Lenkija) ir Gintarė Barisaitė (Lietuva) – dalyviai išvardyti pagal surinktų balų skaičių. Kiekvienas iš jų pasirodė su trimis skirtingais kolektyvais.

Konkurso atmosfera ir Šv. Kotrynos bažnyčios erdvė nuteikė jaukiam, šiltam koncertui. Šviesos maloniai nudažė visą salę ir sceną bei suteikė šventiško dinamiškumo. Be abejo, kiekvienam dirigentui žengiant į sceną galima buvo jausti jaudulį ir įtampą, kas lėmė įvairialypę, tikrą, gyvumu alsuojančią nuotaiką.

Pirmoji dalis – J. Naujalio motetai, atliekami LMTA mišraus choro. Ankstesnių turų burtai lėmė, jog finale motetas „Tristis et anima mea“ skambėjo net tris kartus. Pirmoji jį dirigavo Krista Audere, antrasis – Jurģis Cābulis. Abu dalyviai susikaupę sklandžiai padirigavo chorui, kurį sugebėjo palenkti į savo pusę, valdyti situaciją. Trečiasis – Mantvydas Drūlia – išsiskyrė savo interpretacija bei įtaigumu, parodęs, kad tas pats motetas gali skambėti visai kitaip, stebėtinai maloniai, o kartais net beveik drastiškai, tačiau priimtinai chorui, nuolankiai sekančiam dirigento mostus. Publika, atrodo, taip pat neliko abejinga šiam variantui. Linas Balandis dirigavo „Eram quasi agnus“, Łukaszas Hermanowiczius – „In monte oliveti“, o Gintarė Barisaitė – „Omnes amici mei“. Visi dalyviai pirmoje dalyje pasirodė susikaupę, interpretuodami stengėsi atspindėti kūrinių prasmę, žodžius ir puikiai valdė chorą. Galbūt tik G. Barisaitės muzikinio audinio plėtojimas vietomis pasirodė grubokas. Malonu, kad LMTA mišrus choras per koncertą parodė tikrai aukštą dainavimo lygį, studentai atidžiai stebėjo rankas ir atliepė kiekvienam iš dirigentų.

Antroje dalyje į sceną įžengęs valstybinis choras „Vilnius“ atliko Renesanso ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius. Dar kartą burtai lėmė, jog pirmieji du dalyviai K. Audere ir J. Cābulis dirigavo tą patį kūrinį – Johanno Hermanno Scheino „Ich freue mich im Herren“. Abu latviai pasirodė stabiliai ir savimi pasitikinčiai. Ramybe išsiskyrė L. Balandis, dirigavęs Antono Brucknerio „Os justi“. Dirigentas užtikrintai ir racionaliai atskleidė kūrinio struktūrą bei muzikinę medžiagą, suskambėjusią itin jautriai, šviesiai. Toliau koncerte išgirdome Orlando di Lasso „Salve Regina“, diriguojamą Ł. Hermanowicziaus. Šį kartą trūko vidinio judėjimo, „ėjimo į priekį“, galbūt dėl pasirinkto per lėto tempo vietomis kūrinys skambėjo labai statiškai ir sunkiai. Antrą dalį užbaigė M. Drūlios diriguojamas Giuseppe’s Verdi „Pater noster“ ir G. Barisaitės diriguojamas Felixo Mendelssohno „Denn er hat seinen Engeln befohlen über dir“. Šiame etape visi dirigentai buvo įtaigūs ir drąsūs, tačiau sunkiausia pasirodė savo užmojus perteikti per chorą, kuris, deja, buvo neaktyvus, daug kartų įstojo neužtikrintai, atliekant kai kuriuos kūrinius mažai žiūrėjo į dirigentus. Sunku spręsti, gal tai lėmė konkurso įtampa?

Paskutinėje koncerto dalyje dirigentai pasirodė su choru „Jauna muzika“ ir atliko XXI a. lietuvių kompozitorių kūrinius. K. Audere dirigavo Lauryno Vakario Lopo „Gloria“ iš „Missa brevis“. Tvarkinga, tiksli technika, stiprus atliepimas iš choro, tačiau tarsi ne iki galo atskleistas kūrinys paliko neišbaigtumo jausmą. J. Cābulis atliko Vaclovo Augustino „M. K. Oginskio priesakus sūnui“. Dirigentas tvirtai demonstravo savo interpretaciją ir savitą kūrinio suvokimą, kurį choristai priėmė, sekė rankas bei stengėsi išpildyti būtent taip, kaip reikalauja Cābulis. Trečiasis pasirodė L. Balandis su Vytauto Miškinio „Jubilate Deo“ Nr. 2. Kūrinys suskambo šviesiai ir džiugiai, itin tiko prie bendros koncerto nuotaikos. Ł. Hermanowiczius dirigavo Giedriaus Svilainio „Sodai, sodai, leliumoj“. Dirigentas spinduliavo vidine ramybe ir pasitikėjimu, plastiškais, bet tiksliais judesiais sugebėjo pakerėti ir įtraukti chorą į darniai emocingą muzikinę pynę. M. Drūlia su Algirdo Martinaičio kūriniu „Saluto alla beata Vergine Maria“ įtikino visus – ir esančius scenoje, ir salėje. Muzikalumas bei pozityvi energija sklido po visą Šv. Kotrynos bažnyčią, tarsi leisdama prie harmoningų garsų prisiliesti kiekvienam. Vis dėlto vietomis dainininkai jautėsi nedrąsiai, pasitaikė ir nesutapimo su dirigento mostais. Konkursą užbaigė G. Barisaitė, dirigavusi Donato Zakaro „Laiškus Sofijai“. Tai buvo tikrai puiki koncerto kulminacija. Paskutinis kūrinys tiesiog užbūrė publiką. Atrodė, jog tuo metu išgyvenamos pačios tikriausios emocijos, tikroji muzikos kalba, kvietusi išgyventi tą vyksmą kartu.

Turbūt labiausiai konkursantai laukė galimybės diriguoti chorui „Jauna muzika“. Koncerte choristai aktyviai „keliavo“ kartu su dirigentais, neabejingai stengėsi atliepti kiekvienam. Visi konkurso dalyviai buvo stiprūs, gebantys muzikuoti, perteikti savo vizijas, mintis ir parodyti nuoširdų atlikimą, kuriuo žavėjo klausytojus.

Pasibaigus koncertui, žiuri nariai apie valandą skaičiavo balus ir sprendė dirigentų likimus. I laipsnio laureato diplomą laimėjo J. Cābulis, II laipsnio – L. Balandis, III laipsnio – M. Drūlia. Trys diplomai buvo įtekti K. Auderei, Ł. Hermanowicziui ir G. Barisaitei. Specialus prizas už lietuvių autoriaus kūrinio interpretaciją skirtas K. Auderei, specialus prizas už geriausią J. Naujalio moteto interpretaciją – J. Cābuliui, specialus prizas už geriausią Vakarų Europos kompozitoriaus kūrinio interpretaciją – L. Balandžiui. Publikos simpatijos prizas atiteko G. Barisaitei.

Tokio pobūdžio konkursai skatina jaunuosius menininkus išbandyti jėgas, drąsiai įsitraukti į kūrybines dirbtuves, ugdo profesinį meistriškumą ir moko pačių geriausių savybių, kurios padeda atrasti save ir tvirčiau žengti siekiant užsibrėžtų tikslų. Kita vertus, konkursas – tai puiki galimybė jaunus muzikus supažindinti su menine konkurencija, padėti jiems patiems atsakyti į rūpimus profesinius klausimus. Tikėkimės, šis konkursas vėl taps tradicija.