7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

LKS inf.

Paskelbti ryškiausi Lietuvos kompozitorių 2023 metų kūriniai

Gegužės 9 d. Kompozitorių namuose buvo paskelbti Lietuvos kompozitorių 2023 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai. Išdalintos šešios premijos, kurios atiteko penkiems talentingiems dabarties kūrėjams.

Kristupas Bubnelis. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis. D. Matvejevo nuotr.
Dominykas Digimas. T. Tereko nuotr.
Dominykas Digimas. T. Tereko nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė. T. Tereko nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė. T. Tereko nuotr.
Justė Janulytė. G. Kropio nuotr.
Justė Janulytė. G. Kropio nuotr.
Lukas Butkus. T. Tereko nuotr.
Lukas Butkus. T. Tereko nuotr.
VDA inf.

Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo

Čekijos mieste Liberece, buvusio baseino pastate įsikūrusioje galerijoje „Lázně“, iki 2024 m. liepos 28 d. veikia Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo“ (angl. Identity. Escaping the Post-Soviet). Parodoje pristatoma dešimt lietuvių menininkų: Žygimantas Augustinas, Algimantas Kensminas, Tauras Kensminas, Denisas Kolomyckis, Žydrūnas Mirinavičius, Rūta Putramentaitė, Eglė Ridikaitė, Indrė Rybakovaitė, Ieva Skauronė ir Andrej Vasilenko.

Ieva Skauronė, „ChoicelessChoices“. 2018 m. J. Trojano nuotr.
Ieva Skauronė, „ChoicelessChoices“. 2018 m. J. Trojano nuotr.
Žygimantas Augustinas, „Three Non Gomeric Sirens“. 2023 m. J. Trojano nuotr.
Žygimantas Augustinas, „Three Non Gomeric Sirens“. 2023 m. J. Trojano nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Souse Pieces of Rome. Laisvės pr. 107“. 2018 m. J. Trojano nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Souse Pieces of Rome. Laisvės pr. 107“. 2018 m. J. Trojano nuotr.
Algimantas Kensminas, „Ceremony of Purification“. 2018 m. J. Trojano nuotr.
Algimantas Kensminas, „Ceremony of Purification“. 2018 m. J. Trojano nuotr.
LNM inf.

Moteris fotografė XIX–XX a. sandūroje

Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, kurioje eksponuojamas itin retas fotografės Paulinos Mongirdaitės portretas. Lankytojai kviečiami sužinoti, kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje? Parodą taip pat lydės įtraukiančių lydimųjų renginių ciklas.

Paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. M. Surblio nuotr.
Paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. M. Surblio nuotr.
Paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. M. Surblio nuotr.
Paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. M. Surblio nuotr.
Dalia Musteikytė

Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė užims svarbias pareigas svarbiausiame Estijos orkestre

Viena žymiausių dabartinės kartos Lietuvos smuikininkių Dalia Dėdinskaitė laimėjo Estijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterės konkursą ir nuo lapkričio gyvens tarp Vilniaus ir Talino. Ten praėjusią savaitę ji jau „pasimatavo“ naujas pareigas ir prisistatė orkestrui bei publikai: koncertavo pilnutėlėje beveik 900 vietų Estijos koncertų salėje.

Dalia Dėdinskaitė. T. Raiko nuotr.
Dalia Dėdinskaitė. T. Raiko nuotr.
ETM inf.

„NuSPACES“ lankėsi Ignalinos AE: naujai apibrėžė branduolinį kultūros paveldą

Kaip reaguotų visuomenė, jei ardoma Ignalinos atominė elektrinė (AE) staiga būtų pripažinta kultūros paveldo vertybe? Ar į branduolinę pramonę apskritai galima žiūrėti kaip į kultūriškai vertingą objektą? Kas laikytina atominiu paveldu, jei pats branduolinis objektas išardomas? Šie ir kiti klausimai buvo keliami pirmą kartą Lietuvoje organizuotoje viešoje diskusijoje apie branduolinės pramonės paveldą.

„NuSPACES“ komanda prie branduolinio reaktoriaus Ignalinos AE. M. Kiškytės nuotr.
„NuSPACES“ komanda prie branduolinio reaktoriaus Ignalinos AE. M. Kiškytės nuotr.
LRS inf.

Skelbiama, kas laimėjo 2024 m. Pirmosios knygos konkursą

Jau tradicija tapo, kad gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia jau ne vieną dešimtį pavasarių skaičiuojančio Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezijos ir prozos kategorijose.

2024 metų Pirmosios knygos konkurso laureatėmis skelbiamos poezijos rankraštį „Liuksemburgo jūra“ atsiuntusi Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir apsakymų rinkinio „Žiemojimas su mirusiais“ autorė Greta Gudelytė.

LRKM inf.

Lietuviško džiazo improvizacijos Ukrainoje

Ukrainoje balandžio 28–gegužės 2 d. vyko improvizacinio džiazo trio – lietuvių Liudo Mockūno (saksofonas) ir Arno Mikalkėno (būgnai, klavišiniai) bei ukrainiečio Marko Tokaro (kontrabosas), šiuo metu tarnaujančio armijoje, koncertų turas. Per penkias dienas Lvive bei Kyjive surengti keturi koncertai bei viena meistriškumo pamoka.

Markas Tokaras ir Liudas Mockūnas. T. Ivanausko nuotr.
Markas Tokaras ir Liudas Mockūnas. T. Ivanausko nuotr.
LRS inf.

2024-ųjų „Poezijos pavasario“ laureatas – Vytautas Kaziela

60-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, publicistas Vytautas Kaziela. Jis bus apdovanotas už eilėraščių knygą „Neatsimerk, Viešpatie“.

„Scanoramos“ inf.

Marijos Kavtaradzės filmas Lince pelnė „New Vision Award“ apdovanojimą

Marijos Kavtaradzės režisuotas filmas „Tu man nieko neprimeni“ 21-ajame Linco kino festivalyje Austrijoje paskelbtas „New Vision Award 2024“ apdovanojimo nugalėtoju. Europos kino festivalių tinklas „Judantys vaizdai – be sienų“ („Moving Images – Open Borders“), kuriam priklauso ir „Scanorama“, ketvirtus metus iš eilės teikė apdovanojimą naujai Europos kino kūrėjų kartai palaikyti. Marijos Kavtaradzės filmas šiame konkurse nurungė 11 kitų ryškaus autorinio braižo kylančių Europos režisierių darbų.

„New Vision Award“ apdovanojimo įteikimas „Crossing Europe“ festivalyje Lince. Filmo pagrindiniai aktoriai Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, konkurso žiuri Joshua Jadi ir Solenn Durmord. Ch. Leeb nuotr.
„New Vision Award“ apdovanojimo įteikimas „Crossing Europe“ festivalyje Lince. Filmo pagrindiniai aktoriai Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, konkurso žiuri Joshua Jadi ir Solenn Durmord. Ch. Leeb nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 262  >>> Archyvas