Jau kitą savaitę, gegužės 17-ąją, Lietuvos kino teatruose pasirodysiančiame lietuvių režisierės Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ žiniomis ir patirtimis apie menstruacijas atvirai ir įdomiai dalijasi medikės, sportininkės, kino žvaigždės, žurnalistės, aktyvistės, tiesiog moterys ir ne tik jos. Savo įspūdžiais apie filmą ir tebesklandančiais mitais apie menstruacijas sutiko pasidalinti gydytoja, moterų sveikatos aktyvistė Rugilė Kančaitė.
Ketvirtadienio vakarą vykusioje spaudos konferencijoje paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Metų geriausieji paaiškės jau birželio 9 d., Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje vyksiančioje ceremonijoje, kur kino kūrėjams bus įteikta 19 „Sidabrinės gervės“ statulėlių ir 3 specialieji apdovanojimai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.
Krėsle prie televizoriaus
...Senstanti kino žvaigždė Fabijana parašė prisiminimų knygą. Į jos pristatymą iš Niujorko atvyksta duktė Liumira su šeima. Tačiau memuarai – tik formali priežastis. Liumira išgyvena krizę, turi problemų su vyru, antraplaniu aktoriumi alkoholiku. Ji ieško progos pasakyti motinai viską, ko anksčiau nesugebėjo, apkaltinti ją egoizmu. Bet sugrįžimas padės apsispręsti, kaip gyventi toliau. Motinos namai Paryžiuje skendi žalumoje, šalia – didelis sodas, idilę gali sudrumsti tik kalėjimo kaimynystė. Tačiau Liumiros dukrelė čia iškart pasijus lyg pasakoje. Fabijanos knyga sukels konfliktų, bet kartu sužadins susidomėjimą jos naujuoju filmu.
Pokalbis su filmo „Mokytojų kambarys“ scenarijaus bendraautoriumi Johannesu Dunckeru
Balandžio 16 d. Europos Parlamente (EP) Briuselyje įteiktas LUX Europos publikos kino apdovanojimas, jį šiemet pelnė „Mokytojų kambarys“ („Das Lehrerzimmer“, rež. Ilker Çatak, Vokietija, 2023). Filmas pasakoja apie jauną mokinių ir kitų darbuotojų mėgstamą, idealistiškai nusiteikusią vidurinių klasių mokytoją Karlą (Leonie Benesch), kuri nusprendžia pati išsiaiškinti vagysčių mokykloje kaltininką. Tai įtempta drama apie tiesos paieškas, analizuojanti galios santykius ir tai, kad ne visada geri ketinimai priveda prie geriausio rezultato.
Viena labiausiai sukrečiančių šių metų juostų – Jonathano Glazerio istorinė Holokausto drama „Interesų zona“ (2024) – mezga įdomų dialogą su garsia Čekoslovakijos juodojo humoro satyra „Kremuotojas“ („Spalovač mrtvol“, 1969). Nors filmus skiria daugiau nei penkiasdešimt metų, juos sieja blogio tema. Pagal Ladislavo Fukso romaną sukurtą kino klasiką gegužės 12, 19 ir 26 d. kviečia pamatyti „Skalvijos“ kino centras.
Gegužės 8-17 dienomis „Collective Dreaming“ programa atkeliauja į Vilnių! Programą sudarys dvi meninink video kūrinių peržiūros Meno avilyje ir dvi kūrybinės dirbtuvės kultūros komplekse „SODAS 2123”. Programą jungia svarstymai apie žodį dreaming (liet. sapnuoti ir svajoti) kaip vaizduotės galią kurti naujus rytojus bei pasąmoningą realybės išgyvenimą sapnuojant. Programos metu centre - namų, meilės kitam (tiek žmogui tiek daugiau-nei-žmogui), bendruomenės, rūpesčio ir bendrų svajonių netolimai ateičiai apmąstymai.
Kino kūrėjai kviečiami teikti paraiškas į didžiausią trumpametražio kino industrijos renginį Baltijos šalyse „Baltic Pitching Forum“. Dvyliktą kartą Vilniuje rengiamas forumas suburs didelį tarptautinį potencialą turinčius talentus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie pristatys naujausius savo trumpametražių filmų projektus. Šiais metais kartu su Baltijos šalimis renginyje dalyvauti pakviesta šalis-viešnia Kroatija.
Nauji filmai – „Prezidentas“
Na kodėl net einant ketvirtajam nepriklausomybės dešimtmečiui vis dar turime apsimesti, kad vien aukštas valstybinis postas padaro žmogų kažkuo įdomų arba kad nepakeliamai nuobodus dviejų valandų jo šlovinimas yra išsamus ir visapusiškas portretas, o ne propaganda? Greičiausiai todėl, kad keliaklupsčiavimas autoritetui ir oficialiam konsensusui – bei lėkštas viską į juoda–balta redukuojantis mąstymas – nėra išskirtinai sovietmečio savybė, o šauniai gyvuoja net ir tariamai laisvose visuomenėse.
Nauji filmai – „Chimera“
Pasižiūrėjusi „Chimerą“ („La chimera“, Italija, Prancūzija, Šveicarija, Turkija, 2023) svarstau, ar tik nebus režisierės Alice Rohrwacher kino globėjas tas prieštaringas senovės graikų dievas Hermis – gyvųjų ir mirusiųjų tarpininkas, sukčių ir vagių užtarėjas. „Chimera“ – tai filmas apie vienišojo kelią, besidriekiantį ties pomirtinio pasaulio riba, bet nuolat nuvinguriuojantį į avantiūristinių nuotykių kupiną gyvenimo stichiją, kur net ribinės būsenos verčiamos pinigais.
Krėsle prie televizoriaus
Vieni laukia „Eurovizijos“, kiti – prezidento rinkimų, kurių dalyviai VRK tinklalapyje visi kaip vienas deklaruoja meilę ir dėmesį sportui, o interviu neslepia prieraišumo populiariajai kultūrai. Neslėpsiu, nusivyliau jų skoniu, bet ano pirmadienio „LRT forumas“ tik patvirtino, kad į valdžią veržiasi populistai. Ar tai paskatino pasitikėjimo politikais krizė, ar tiesiog jau gyvename populistų visuomenėje – nežinau. Bet liūdna.